DIMA:
Kuo vardu mūsų demonai?
Jie tokie apgailėtini…
Nei tikri, nei sintetiniai,
Kam likai vėl – nežinai.
Ar tu girdi? Sugrįžk? Kas daros?
Guli greta, minty – dvi salos…
ANTANASJ:
Aš nepaleisiu tavęs,
Nors ir mąstai apie jį… Gana.
Geriau tiesa karti,
Tik būk šalia.
PRIEDAINIS:
Gal kartais tu durna?
Gal kartais aš kvailys?
Bet, baby, šiam pasauly mūsų nieks nesustabdys.
Gal tu ne tobula
Ir aš ne dovana.
Gal kartais tu durna
Gal kartais aš kvailys
Ir man visai nerūpi, kad ir ką jie pasakys.
Šiam pasauly, baby, mūsų nieks nesustabdys.
BECHTERIS:
Mes abu sugadinti – sudaužytomis širdimis,
Bandome vyti mintis, kad ir čia mums nepavyks.
Sugebėti matyti
Ne save, bet ir kitą…
Nepabėgti, pažinti,
Neužmigti naktimis.
Gal pabūnam truputį?
Nereikia įkliūti…
Pagyjam abudu ir viskas?
Liksiu tavo plotvistas,
Kam būtinai reikia būti?
Tu mano posūkis po ex…
Užtat mums susižeisti nereikės.
PRIEDAINIS (x2)